Lietuvos Nacionalinės televizijos laidos
"Lietuvos tūkstantmečio vaikai" akimirkos
Moksleivių dainų šventė - 2012. Ansamblių vakaras
Marchall McLuhan
Kazys Kęstutis Šiaulytis
Medija – kūrybinių jungčių menas
Medijų samprata
Sąvoka
„medija“ – dažniausiai suprantama kaip „komunikacijos terpė“. Tačiau ši sąvoka
taps aiškesnė patyrinėjus jos kilmę – lotyniškai medium – vidurys. Žodynuose
šalia medijos rikiuojasi žodžiai: mediacija – tarpininkavimas, mediumas – asmuo
spiritistų laikomas tarpininku tarp žmonių ir dvasių, meditacija – pasinėrimas
į savo mintis, gilaus susikaupimo būsena. Taigi, atrodo, žodžio medija šaknyje
glūdi reikšmės – vidurys, šerdis, visa ko sutelkimas, jungimas ir
tarpininkavimas – buvimas tarp dviejų komunikacijos subjektų.
Tradiciškai medijomis laikome
knygas, žemėlapius, laikraščius, kino filmus, televizijos laidas – šiose
medijose perteiktą informaciją, turinį. XXa. kanadiečių mąstytojas Marschall
McLuhan praplėtė medijų sampratą – jo nuomone visi žmogaus dirbiniai, gaminiai,
kūriniai, išradimai yra medijos – žmogaus tęsiniai, pasakojantys apie žmogų,
perteikianys kūrybinę jo dvasią ir įtakojantys žmonijos raidą. McLuhanas teigė
– ne turinys, o pati medija yra pranešimas. Tikrai – klausydami muzikos,
žiūrėdami gerą kino filmą, stebėdami skulptūrą, šokį mes domimės ne turinu,
neklausiame apie ką melodija, apie ką šokis, - gėrimės išraiškos formomis, kino
filme stebime aktorių vaidybą, režisieriaus, operatoriaus, kostiumų dailininko,
scenografo kūrybinį darbą.
Medijos pavyzdžiu gali pasitarnauti
mokyklinis laikraštis. Jis tikru medijos kūriniu taps ne dėl to jog ant
standartinių popieriaus lapų bus išspausdinta daug gerų eilėraščių, rašinėlių,
reportažų – turi būti sukurta laikraščio forma, parinktas tam tinkamas
popieriaus formatas, akį turi rėžti įvairios antraštės, džiuginti iliustracijos,
patraukti maketas, medžiagos išdėstymas, panaudoti šriftai ir kt. Skaitytojas
tokiame laikraštyje su malonumu klaidžios, ieškos įvairių medija – fotografijų,
komiksų, karikatūrų, reklamų ir žinoma, literatūrinių, publicistinių,
informacinių tekstų. Toks laikraštis taps mokyklos kultūriniu įvykiu, jei bus
pristatytas mokyklos bendruomenei, bus leidžiamas reguliariai, suteiks tribūną
norintiems dalyvauti jo kūrime. Taigi medija kūrinį apsprendžia ne turinys,
informacijos kiekis – bet forma, funkcija, meninė paveika.
Medijų ugdymas
Sekdami McLuhanu medijomis turime laikyti ir
klasės lentą, ir kreidos gabalėlį, visą kabineto įrangą, mokyklos interjerus ir kt. Apie pačius
mokinius daug gali papasakoti kitos medijos – jų rūbai, šukuosenos, sąsiuviniai,
kuprinės, eisena, laikysena. Išmokę suprasti medijas gal kiek sutriksime,
suvoksime jog esame stebimi, vertinami, bet, gal būt tai paskatins pasitempti,
nuolat save ir aplinką formuoti, ieškoti būdų išreikšti savo tikrajį aš. Gal
būt apie tokią savijautą rašė McLuchanas: „Staiga mes ištroškome, kad daiktai
ir žmonės visiškai, iki galo, išreikštų savo būtį. Šis naujas požiūris atspindi
tvirtą tikėjimą visos būties gilumine harmonija.“2
Medijų ugdymas daugelyje Europos šalių jau
įprastas dalykas. Medijų ugdymas suprantamas kaip audiovizualinio raštingumo,
komunikacinių gebėjimų, kompiuterinės kultūros, medijų kultūros pažinimas.
Svarstant apie medijų ugdymo plėtrą bendrojo lavinimo mokykloje, svarbios tokio
ugdymo dalys būtų – medijų raštingumas, medijų kultūros, raidos pažinimas, medijų
meno pažinimas ir raiška, edukacinių
medijų tyrimas, raiška.
Medijų raštingumas yra įvairių medijų
kompetencijų ugdymas. Medijų kompetencijos integruoja gebėjimus atpažinti,
interpretuoti, vertinti vaizdinę, garso, tekstinę informaciją, pateikimo būdus
ir formas, gebėjimus komunikuoti medijų priemonėmis, plėtoti gebėjimus prasmingai
dalyvauti ir ugdytis medijų kultūros erdvėje. Medijų raštingumo mokymas apima
medijų kompetencijų ugdymą, audiovizualinių menų, žiniasklaidos, medijų meno,
edukacinių medijjų srityse.
Edukacinės medijos
Mokymo, ugdymo, saviugdos veiklos sėkmingos tik
tada, kai edukacinis vyksmas yra integruotas
įvairiais lygmenimis. Ugdymo kokybę apsprendžia pedagoginių idėjų ir
metodų, teorinių žinių ir veiksmo, kūrybiškumo ir pareigos, mokslingumo ir
žaismės, atradimų ir fantazijos polėkio, aplinkos ir jos kaitos, meninės
raiškos ir dalykinio bendravimo, kultūros ir didaktikos, pagarbus mokytojų ir
moksleivių bendradarbiavimas. Integruotas, tarpusavio supratimu, kūrybiško
bendradarbiavimo džiugesiu pagrįstas edukacinis procesas gali būti suvoktas,
kaip medijų meno kūryba.
Kultūros erdvėje jau kuris laikas vyksta medijų
suvokimo plėtra. Įvardijus medijas, kaip kad dažnai buvo mūsų istorijoje
atsivėrus naujos veiklos, įžvalgos, kūrybos sritims, pasaulis tarsi nušvinta
nauja spalva, supratimu. „Atradę“ medijas ir atsigręžę atgal, medijų pradžių
pradžią regime senovės žmonių misterijose, religinėse apeigose, architektūroje
– piramidžių, zikuratų statiniuose,
miestų planavime (Atėnų Akropolis, Aleksadrija, Romos forumai) ir net
karyboje.
Ugdymo istorijoje pastebime, kaip naujų medijų
radimasis ir sklaida vekė, keitė mokymo pobūdį, kokybę. Popieriaus gamyba,
knygų spausdinimas, A.Komenskio iniciatyva į ugdymą įdiegtos naujos medijos,
tarp jų – vaizdo medija, įgalino rastis šiuolaikinei pedagogikai.
Dabar mokymo ir ugdymo, ugdymosi procese
naudojama daugybė medijų. Tolimesnė medijų meno, mass medijų, multimedijų
plėtra neišvengiamai keis visą mūsų gyvenimą, kaip ir mokymo galimybes,
aplinką. Numatoma medijų plėtra paskatino daugelyje šalių švietimo
organizatorius įdiegti medijų mokymą bendrojo lavinimo mokyklose. Europos Parlamento
komisijos naujausiuose dokumentuose ir tyrimuose 3, bei dokumentuose rekomenduojančiuose
plėtoti pedagogų medija gebėjimų ugdymą.4 Tikėtina, naujai suvoktos
medijų galimybės, medijų kūryba pedagogikos erdvėje įtakos naujos mokyklos,
kurios radimąsi numatė, teigė Jonas Laužikas
veikale „Pagrindinės tezės mokyklos reformai“ (1934).5
Rekomeduojami tekstai
Tekstų apie medijas lietuvių kalba dar nėra daug,
kai kurie autoriai medijas suvokia siauriau – kaip žiniasklaidą ar kino, video
meno sklaidą.
Mano nuomone, įdomūs, dėmesio verti būtų Manfred
Lahnstein straipsnis „Medijos koncernas“ publikuojamas knygoje „Kultūros
vadyba“ (Vilnius, 2004) bei interviu su Lietuvos Nacionalinės kultūros ir
meno premijos laureatais Nomeda ir
Gediminu Urbonais., apdovanotais už reikšmingą indėlį į medijų meną. (Nomeda
ir Gediminas Urbonai. Medijomis laisvės ir utopijos link. www.bernardinai.lt, 2008-10-30). Edukacinių medijų kūryba inspiruoja
nedidelė Džanio Rodario knygelė „Fantazijos gramatika“ (Kaunas, 2001) ir
Richard I. Arends solidus tomas „Mokomės mokyti“ (Vilnius, 1998). Vertinga
medijų mokymui James E.Herring „Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje“
(Vilnius, 1998).
Kūrybiška medijų plėtotė ugdyme, saviugdoje
atvers naujas medijų įžvalgas, skatins rastis ir panaudoti medijas sėkmingai
asmenybės raidai.
1.Marchall McLuhan. „Kaip suprasti medijas“. Vilnius. 2003, p. 69
2. Marchall McLuhan. „Kaip suprasti medijas“. Vilnius. 2003, p.25
3. Europos Parlamento ir Tarybos
inicijuotas tyrimas
„Dabartinės kryptys ir požiūriai į medija raštingumą Europoje“, 2006-2009 http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/docs/report_on_ml_2007.pdf
4. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 1718/2006/EB, 2006m. lapkričio 15 d. dėl Europos
audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo
5. J.Laužikas „Švietimo reforma“. Rinktiniai raštai II tomas, Kaunas, 1997,
p. 229-243
Straipsnis spausdintas leidinyje "Jungtys. Vaikų ir jaunimo meninė kultūra"
Išleido Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla. 2010 m. Tiražas 500 egz.
Moksleivių dainų šventė - 2012. Šokių diena "Siemens Arenoje"
K.K.Šiaulyčio nuotraukos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą