Paroda

Paroda

2014 m. gegužės 2 d., penktadienis

Medija - kūrybinių jungčių menas


 Lietuvos Nacionalinės televizijos laidos
 "Lietuvos tūkstantmečio vaikai" akimirkos


Moksleivių dainų šventė - 2012. Ansamblių vakaras

 Chopinas fortepioną pritaikė baletui, o Chaplinas atrado nuostabų baleto ir kino medijų lydinį, kuriame kaitaliojasi Pavlovos spektaklius primenančios ekstazė ir krypuojanti eisena. Klasikinio baleto žingsnius jis įtraukė į pantomimos kiną, kuriame darniai susiliejo lyriškumas ir ironija (šis derinys būdingas ir „Prufrokui“ bei Ulissui). Įvairiausių sričių menininkai visuomet pirmeiji atranda, kaip per vieną mediją panaudoti kitą, ar išlaisvinti jos energiją. 1
 Marchall McLuhan

Kazys Kęstutis Šiaulytis

Medija – kūrybinių jungčių menas

Medijų samprata

              Sąvoka „medija“ – dažniausiai suprantama kaip „komunikacijos terpė“. Tačiau ši sąvoka taps aiškesnė patyrinėjus jos kilmę – lotyniškai medium – vidurys. Žodynuose šalia medijos rikiuojasi žodžiai: mediacija – tarpininkavimas, mediumas – asmuo spiritistų laikomas tarpininku tarp žmonių ir dvasių, meditacija – pasinėrimas į savo mintis, gilaus susikaupimo būsena. Taigi, atrodo, žodžio medija šaknyje glūdi reikšmės – vidurys, šerdis, visa ko sutelkimas, jungimas ir tarpininkavimas – buvimas tarp dviejų komunikacijos subjektų.
            Tradiciškai medijomis laikome knygas, žemėlapius, laikraščius, kino filmus, televizijos laidas – šiose medijose perteiktą informaciją, turinį. XXa. kanadiečių mąstytojas Marschall McLuhan praplėtė medijų sampratą – jo nuomone visi žmogaus dirbiniai, gaminiai, kūriniai, išradimai yra medijos – žmogaus tęsiniai, pasakojantys apie žmogų, perteikianys kūrybinę jo dvasią ir įtakojantys žmonijos raidą. McLuhanas teigė – ne turinys, o pati medija yra pranešimas. Tikrai – klausydami muzikos, žiūrėdami gerą kino filmą, stebėdami skulptūrą, šokį mes domimės ne turinu, neklausiame apie ką melodija, apie ką šokis, - gėrimės išraiškos formomis, kino filme stebime aktorių vaidybą, režisieriaus, operatoriaus, kostiumų dailininko, scenografo kūrybinį darbą.
            Medijos pavyzdžiu gali pasitarnauti mokyklinis laikraštis. Jis tikru medijos kūriniu taps ne dėl to jog ant standartinių popieriaus lapų bus išspausdinta daug gerų eilėraščių, rašinėlių, reportažų – turi būti sukurta laikraščio forma, parinktas tam tinkamas popieriaus formatas, akį turi rėžti įvairios antraštės, džiuginti iliustracijos, patraukti maketas, medžiagos išdėstymas, panaudoti šriftai ir kt. Skaitytojas tokiame laikraštyje su malonumu klaidžios, ieškos įvairių medija – fotografijų, komiksų, karikatūrų, reklamų ir žinoma, literatūrinių, publicistinių, informacinių tekstų. Toks laikraštis taps mokyklos kultūriniu įvykiu, jei bus pristatytas mokyklos bendruomenei, bus leidžiamas reguliariai, suteiks tribūną norintiems dalyvauti jo kūrime. Taigi medija kūrinį apsprendžia ne turinys, informacijos kiekis – bet forma, funkcija, meninė paveika.

Medijų ugdymas

Sekdami McLuhanu medijomis turime laikyti ir klasės lentą, ir kreidos gabalėlį, visą kabineto įrangą,  mokyklos interjerus ir kt. Apie pačius mokinius daug gali papasakoti kitos medijos – jų rūbai, šukuosenos, sąsiuviniai, kuprinės, eisena, laikysena. Išmokę suprasti medijas gal kiek sutriksime, suvoksime jog esame stebimi, vertinami, bet, gal būt tai paskatins pasitempti, nuolat save ir aplinką formuoti, ieškoti būdų išreikšti savo tikrajį aš. Gal būt apie tokią savijautą rašė McLuchanas: „Staiga mes ištroškome, kad daiktai ir žmonės visiškai, iki galo, išreikštų savo būtį. Šis naujas požiūris atspindi tvirtą tikėjimą visos būties gilumine harmonija.“2
Medijų ugdymas daugelyje Europos šalių jau įprastas dalykas. Medijų ugdymas suprantamas kaip audiovizualinio raštingumo, komunikacinių gebėjimų, kompiuterinės kultūros, medijų kultūros pažinimas. Svarstant apie medijų ugdymo plėtrą bendrojo lavinimo mokykloje, svarbios tokio ugdymo dalys būtų – medijų raštingumas, medijų kultūros, raidos pažinimas, medijų meno pažinimas ir raiška, edukacinių  medijų tyrimas, raiška.
Medijų raštingumas yra įvairių medijų kompetencijų ugdymas. Medijų kompetencijos integruoja gebėjimus atpažinti, interpretuoti, vertinti vaizdinę, garso, tekstinę informaciją, pateikimo būdus ir formas, gebėjimus komunikuoti medijų priemonėmis, plėtoti gebėjimus prasmingai dalyvauti ir ugdytis medijų kultūros erdvėje. Medijų raštingumo mokymas apima medijų kompetencijų ugdymą, audiovizualinių menų, žiniasklaidos, medijų meno, edukacinių medijjų srityse.    
                                                                           
Edukacinės medijos

Mokymo, ugdymo, saviugdos veiklos sėkmingos tik tada, kai edukacinis vyksmas yra integruotas  įvairiais lygmenimis. Ugdymo kokybę apsprendžia pedagoginių idėjų ir metodų, teorinių žinių ir veiksmo, kūrybiškumo ir pareigos, mokslingumo ir žaismės, atradimų ir fantazijos polėkio, aplinkos ir jos kaitos, meninės raiškos ir dalykinio bendravimo, kultūros ir didaktikos, pagarbus mokytojų ir moksleivių bendradarbiavimas. Integruotas, tarpusavio supratimu, kūrybiško bendradarbiavimo džiugesiu pagrįstas edukacinis procesas gali būti suvoktas, kaip medijų meno kūryba.
Kultūros erdvėje jau kuris laikas vyksta medijų suvokimo plėtra. Įvardijus medijas, kaip kad dažnai buvo mūsų istorijoje atsivėrus naujos veiklos, įžvalgos, kūrybos sritims, pasaulis tarsi nušvinta nauja spalva, supratimu. „Atradę“ medijas ir atsigręžę atgal, medijų pradžių pradžią regime senovės žmonių misterijose, religinėse apeigose, architektūroje – piramidžių, zikuratų statiniuose,  miestų planavime (Atėnų Akropolis, Aleksadrija, Romos forumai) ir net karyboje.
Ugdymo istorijoje pastebime, kaip naujų medijų radimasis ir sklaida vekė, keitė mokymo pobūdį, kokybę. Popieriaus gamyba, knygų spausdinimas, A.Komenskio iniciatyva į ugdymą įdiegtos naujos medijos, tarp jų – vaizdo medija, įgalino rastis šiuolaikinei pedagogikai.
Dabar mokymo ir ugdymo, ugdymosi procese naudojama daugybė medijų. Tolimesnė medijų meno, mass medijų, multimedijų plėtra neišvengiamai keis visą mūsų gyvenimą, kaip ir mokymo galimybes, aplinką. Numatoma medijų plėtra paskatino daugelyje šalių švietimo organizatorius įdiegti medijų mokymą bendrojo lavinimo mokyklose. Europos Parlamento komisijos naujausiuose dokumentuose ir tyrimuose 3, bei dokumentuose rekomenduojančiuose plėtoti pedagogų medija gebėjimų ugdymą.4 Tikėtina, naujai suvoktos medijų galimybės, medijų kūryba pedagogikos erdvėje įtakos naujos mokyklos, kurios radimąsi numatė, teigė Jonas Laužikas  veikale „Pagrindinės tezės mokyklos reformai“ (1934).5

Rekomeduojami tekstai

Tekstų apie medijas lietuvių kalba dar nėra daug, kai kurie autoriai medijas suvokia siauriau – kaip žiniasklaidą ar kino, video meno sklaidą.
Mano nuomone, įdomūs, dėmesio verti būtų Manfred Lahnstein straipsnis „Medijos koncernas“ publikuojamas knygoje „Kultūros vadyba“ (Vilnius, 2004) bei interviu su Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno  premijos laureatais Nomeda ir Gediminu Urbonais., apdovanotais už reikšmingą indėlį į medijų meną. (Nomeda ir Gediminas Urbonai. Medijomis laisvės ir utopijos link. www.bernardinai.lt, 2008-10-30).  Edukacinių medijų kūryba inspiruoja nedidelė Džanio Rodario knygelė „Fantazijos gramatika“ (Kaunas, 2001) ir Richard I. Arends solidus tomas „Mokomės mokyti“ (Vilnius, 1998). Vertinga medijų mokymui James E.Herring „Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje“ (Vilnius, 1998).
Kūrybiška medijų plėtotė ugdyme, saviugdoje atvers naujas medijų įžvalgas, skatins rastis ir panaudoti medijas sėkmingai asmenybės raidai.
1.Marchall McLuhan. „Kaip suprasti medijas“. Vilnius. 2003, p. 69
2. Marchall McLuhan. „Kaip suprasti medijas“. Vilnius. 2003, p.25
3. Europos Parlamento ir Tarybos  inicijuotas tyrimas
„Dabartinės kryptys ir požiūriai į medija raštingumą Europoje“, 2006-2009 http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/docs/report_on_ml_2007.pdf
4. Europos Parlamento ir Tarybos  sprendimas Nr. 1718/2006/EB, 2006m. lapkričio 15 d. dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo
5. J.Laužikas „Švietimo reforma“. Rinktiniai raštai II tomas, Kaunas, 1997, p. 229-243

Straipsnis spausdintas leidinyje "Jungtys. Vaikų ir jaunimo meninė kultūra"
Išleido Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla. 2010 m. Tiražas 500 egz.


 Moksleivių dainų šventė - 2012. Ansamblių vakaras



Moksleivių dainų šventė - 2012. Šokių diena "Siemens Arenoje"
K.K.Šiaulyčio nuotraukos

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą